Toyota sportinių automobilių istorija – CELICA

1970 m. dienos šviesą išvydusiam Celica modeliui, kurio pavadinimas ispaniškai reiškia „dangiškas“ arba „dieviškas“, buvo lemta tapti žvaigžde. Celica leido patirti didesnį laisvės pojūtį už vairo, išsiskyrė praktišku salonu ir sportiška bei prieinama komplektacija.

Nors kuriant Celica pirmenybė buvo teikiama komfortui ir lengvam valdymui, tačiau ne mažiau dėmesio skirta ir automobilio reakcijai atliekant posūkius, kad nebūtų nuvilti tikri entuziastai. Dėl nepriklausomos priekinės ir keturių svirčių galinės pakabos sistemos Celica galėjo lengvai įveikti staigius posūkius ir painius kelio vingius.

1985 m. pasirodžiusi ketvirtosios kartos Celica į šio modelio istoriją atnešė reikšmingų pokyčių: vietoj ankstesnės galinių varomųjų ratų sistemos automobilyje pritaikyta nauja priekinių varomųjų ratų sistema. Ypač svarbiu įvykiu tapo 1986 m. pristatytas GT-Four modelis. Jis pasirodė su nuolatine visų varomųjų ratų sistema ir galingiausiu Japonijos rinkoje 2,0 l 185 AG DOHC varikliu. Taigi Toyota komandai atsivėrė puikios galimybės kovoti dėl nugalėtojo vardo Pasaulio ralio čempionato (WRC) lenktynėse.

Sėkmės ilgai laukti nereikėjo. Carlos Sainz 1990 m. iškovojo nugalėtojo titulą vairuotojų įskaitoje (tai buvo pirmas toks japonų gamintojo laimėjimas) ir užėmė antrąją vietą gamintojų čempionate. 1992 m. buvo pagaminta nauja WRC patvirtinta speciali versija GT-Four RC (Rally Competition). 1993 ir 1994 m. ji atnešė pergalę WRC vairuotojų ir gamintojų įskaitose, pilotuojant atitinkamai Juha Kankkunen ir Didier Auriol.

Tie, kurie anuomet buvo šio nepaprasto automobilio raidos liudytojai, nežinojo, jog 1999 m. pasirodęs septintosios kartos modelis bus paskutinis Celica istorijoje. Po 35 metų, per kuriuos buvo išleistos septynios kartos, pelnyta ne viena pergalė lenktynių trasoje ir parduota daugiau nei 4 mln. vnt., buvo užverstas paskutinis Celica istorijos puslapis. Laimei, prisiminimai apie ryškiausias žvaigždes neblėsta…